980_ban_greengold_468x60_c?1445348116
Projekto nariams
» Senasis dizainas

 

 

Dienos nuotrauka
Img?dir=public%2fimages%2fphotos&size=150&src=va2rms4pkb_21
Medienos likučių žemėlapis
Partneriai

 

 

 

 

 

Naujienų prenumerata
:

Sitkinės eglės ir miškininkystė Airijoje

VILIUS GENDVILAS

Magistrantūros studentas, University College Dublin   

 

Sitkinės eglės natūralus paplitimas

Rūšies pavadinimas yra kilęs nuo Aliaskoje esančios Sitka salos (dabar vadinamos Baranof sala). Sitkinės eglės (Picea sitchensis) pirmasis mokslinis įrašas užregistruotas 1787 m. škotų botaniko ir chirurgo Archibald Manzies (Vašingtono valstija, Puget Sound įlankoje). Literatūroje ši rūšis vadinama ir pakrančių, sidabrine, vakarine ar geltonąja

Sitkinė eglė natūraliai paplitusi vakarinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje nuo Aliaskos iki šiaurės Kalifornijos, kur auga 400 km pločio ir 2900 km ilgio išsidriekusiu ruožu Ramiojo vandenyno pakrantėje, rūko zonoje. Dažniausiai šios eglės sutinkamos žemumose iki 500 m virš jūros lygio, o kartais palipėja ir iki 900 metrų. Jų arealo paplitimas priklauso nuo to, kiek vandenyno veikiamas drėgnas klimatas prasiskverbia per kalnus, upių slėnius arba žiotis į žemyną. Kalifornijoje (Prairie Creek Redwoods State Park) auga aukščiausia (96,68 m aukščio) eglė, žinoma Raven’s Tower pavadinimu. Sitkinės eglės kamieno skersmuo gali siekti iki 1,5-2 m, kartais – net 5 metrus.

Savo natūraliame areale sitkinė eglė kryžminasi su baltąja egle (Picea glauca), auga ir kartu su kalifornine tsūga (Tsuga heterophylla), sudarydamos labiausiai produktyvius miškus Šiaurės Amerikoje.

Škotų botanikas David Douglas su Londono sodininkystės klubu 1831 m. atsivežė pirmąsias sitkinės eglės sėklas į Didžiąją Britaniją. Šių eglių mediena yra balkšva, ilgų skaidulų, turi gerą stiprumo-svorio santykį, todėl greit rado pramoninį pritaikymą. Pirmieji lėktuvo rėmai, įskaitant ir brolių Wright lėktuvą, buvo padaryti iš sitkinės eglės medienos.

Introdukuota daugiau kaip 16 šalių

Sitkinės eglės sodinamos daugiau kaip 16 pasaulio šalių.  Didžiojoje Britanijoje jos yra svarbiausia spygliuočių rūšis, sudaranti 25 proc. visų miškų (665 000 ha), Airijoje  – net 52 proc. (334 560 ha).  Ne taip intensyviai auginamos Prancūzijoje, Danijoje, pietų Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje. Veisiama ir Naujojoje Zelandijoje.  

Sitkinė eglė produktyviausiai auga derlingose dirvose su drėgnu mezoterminiu klimatu, kur minimalus kritulių kiekis yra 1000 mm per metus. Įdomu, kad ši eglė netoleruoja Viduržemio jūros klimato. Tačiau kitaip negu dauguma kitų spygliuočių, eglė pakenčia druskingą jūros ar vandenyno purškimą. Būdama reikli šviesai, prastai auga pavėsyje arba po kitais medžiais II arde.

 

Sitkinės eglės gali būti veisiamos plantacinės miškininkystės tikslais. 2015 m. duomenimis, plantaciniai miškai pasaulyje sudarė apie 7 proc. visų miškų ploto, o  Airijoje – apie 91 proc.

Miškininkystė Airijoje

Airijoje miškai užima 10,5 proc. šalies teritorijos (731 650 ha), jų plotas nuo 1973 m. iki 2012 m. padidėjo 4 kartus. Prognozuojama, kad 2030 m. miškingumas padidės iki 17 proc.  Apie 54 proc. miškų – valstybiniai, valdomi pusiau privačios ir valstybinės kompanijos Coillte, kiti miškai – privatūs. Net 91,5 proc. spygliuočių miškų yra 30 metų ar jaunesni. Auginamos tik  komercinės paskirties 4 vietinės medžių rūšys: paprastoji pušis (Pinus sylvestris), uosis (Fraxinus excelsior), paprastasis ir bekotis ąžuolai (Quercus robur ir Quercus petraea), karpotasis ir plaukuotasis beržai (Betula pendula ir Betula pubescens). Airijoje taip pat auga introdukuoti spygliuočiai: sitkinė eglė, paprastoji eglė (Picea abies), pakrantinė pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. menziesii), suktaspyglė pušis (Pinus contorta Dougl. var. Latifolia), japoninis (Larix kaempferi), europinis (Larix decidua) bei hibridinis maumedis (Larix x eurolepis). Šios rūšys sudaro 68,4 proc. įveistų želdinių, kurie sodinami kaip vienaamžės monokultūrinės plantacijos, kartais ir mišrios. Dauguma šių plantacijų sudarytos iš sitkinės eglės, kuri yra komerciškai patraukli rūšis.

Moksliniai tyrimai ir praktika parodė, kad labiausiai tinkamos Airijoje auginti yra iš natūralaus augimo vidurio arealo (JAV, Vašingtono valstijos) kilusios sitkinės eglės. O privačių miškų savininkai pirmenybę teikia Kanados Britų Kolumbijos valstijoje Haida Gwaii salų esančiai provenancijai. Tai tikriausiai susiję su baime, kad sodmenys iš Vašingtono provenancijos yra jautresni vėlyvo pavasario šalnoms. Jos „nudegina“ jaunus ūglius, o tai lemia prastą kamieno tiesumą ateityje. Todėl šių eglių nerekomenduojama veisti vietovėse, kur dažnos tokios šalnos.

Tinkamas sitkinės eglės augimui sąlygas Airijoje sudaro Atlanto vandenyno Golfo srovės veikiamas klimatas, kuris yra švelnus ir drėgnas ištisus metus (vidutinė žiemos temperatūra +4°C, vasaros – +15°C, kritulių kiekis per metus vyrauja nuo 2000 mm šalies vakaruose iki 750 mm rytuose). Be to, tinkamas provenancijos parinkimas ir geras klimatas įtakoja, kad medienos prieaugis Airijoje yra vienas iš geriausių Europoje.

Airijoje šios eglės gana lengvai įveisiamos ir gerai auga įvairaus tipo augavietėse (nuo derlingų mineralinių dirvožemių iki nederlingų durpinių ir podzolinių). Įveisimo technologija paprasta: 1 ha sodinama 2500 sodinukų  apytiksliai kas 2 eilėmis ir kas 2 m vienas nuo kito. Plantacijos aptveriamos nuo naminių gyvulių; jei reikia, naikinama  žolija. Pirmasis retinimas daromas nuo 15 metų ar 20 metų, vėliau retinama kas 4-5 metus. Dažniausiai taikomas metodas yra linijos ir atrankinis retinimas, kai iškertama 6-oji arba 7-oji medžių linija, kuri tampa privažiavimu miškakirtėms ir medvežėms. Pirmiausia iškertami prastenės kokybės medžiai. Per pirmąjį retinimą iškertama vidutiniškai apie trečdalis visų medžių. Plynai kertama dažniausiai apie 35-45 metus, o labiau produktyviose augavietėse ir 30-ties metų. Kompanija Coillte kerta plynai, kai medynai pasiekia 80 proc. maksimalaus metinio prieaugio. Sitkinės eglės plantacijų vidutinis prieaugis yra 18 m3/ha per metus, o kur geresnės sąlygos  gali siekti ir 30 m3/ha.  


Iš Airijos plantacinių miškų per metus iškertama apie 2,84 mln. m3 sitkinės eglės medienos, kuri naudojama įvairioms konstrukcijoms, palečių, tvorų stulpelių, vidutinio tankio medienos plaušų plokštės  (MDF) ir orientuotos medienos skiedrų plokštės (OSB) gamybai. Dažniausia struktūrinės medienos pasitaikanti stiprumo klasė yra C16 ir medienos tankumas 430 kg/m3.

Sitkinė eglė Lietuvoje

Dubravos EMM urėdijos Vaišvydavos girininkijoje, Rokų Kelmyno bandomųjų želdinių komplekse sitkinė eglė 2009 m. tirta kaip rūšis plantaciniams želdiniams (Lina Franckaitytė, LŽŪU).

 

Tyrimui matuoti 30 metų amžiaus medžiai. Tarp keleto tirtų introdukuotų rūšių, įskaitant ir paprastąją eglę, didžiausiu vidutiniu skersmeniu ir aukščiu pasižymėjo būtent sitkinė eglė. Ji žymiai lenkė tūriu paprastąją eglę, pasižymėjo aukšta stiebo kokybe. Remiantis šio tyrimo išvadomis, galima teigti, kad sitkinė eglė yra viena iš tinkamiausių rūšių skirta plantaciniams želdiniams Lietuvoje. Bet jos augimui gali turėti įtakos mažesnis metinis kritulių kiekis (vyruoja nuo 600 mm iki 900 mm per metus, o reikėtų bent 1000 mm). Todėl labiausiai tinkama vieta sitkinės eglės plantacijoms įveisti būtų vakarinė Lietuvos dalis (tarp Klaipėdos ir Plungės), kur per metus iškrenta apie 900 mm kritulių ir klimatas yra labiausiai panašus į jūrinį klimatą. Neigiamą poveikį sitkinei eglei (ypač jos medienos kokybei) gali turėti ilgos sausros, todėl vertėtų sodinti drėgnesnėse vietovėse. Mažiau jautrūs šalnoms būtų šios eglės šiaurinės kilmės sodmenys,  naudojami Škotijoje bei pietų Švedijoje.

 

 


 

 

 

Komentarai

*



Norėdami aktyvuoti mygtuką "Tinka", spragtelėkite ČIA.



Žaliavinės medienos kainos
Informacija atnaujinta 2017-11-07
Eglės rąstai 78 €/m3
Eglės plonrąsčiai 68 €/m3
Pušies rąstai 70 €/m3
Pušies plonrąsčiai 60 €/m3
Juodalksnio rąstai 70 €/m3
Beržo rąstai 140 €/m3
» Daugiau informacijos
Įmonių paieška
Reklama

 


 


 

 

 

 

 

Naudingos nuorodos